Artimiausiame I.
Šimonytės rate sukasi žmogus, kurio vieši pasisakymai verčia rimtai sunerimti premjerės autoritetu. Tai jos patarėjas R. Kuodis, kuris prieš keletą dienų iškoneveikė konservatorius D. Kreivį ir V. Benkunską už tai, kad šie – reklamuodami vandeniliu varomus autobusus – gyventojams pučia miglą į akis.Taip, matyt, apie savo kolegas konservatorius mąsto ir pati premjerė, kadangi patarėjas R. Kuodis kalba jos vardu. Ir tai – tik vienas akivaizdžiai „toksiško“ darbo Vyriausybėje pavyzdys. Vertindamas socialdemokratų siūlymą leisti jaunimui nuo 16 metų balsuoti savivaldos rinkimuose, R. Kuodis taip pat pastatė I. Šimonytę į itin nepatogią padėtį. Pasak jo, toks siūlymas – „beprasmis polit-technologinis popsas”. Premjerė nuo savo patarėjo pliurpalų atsiriboti neketina, tad klausiu: kodėl I. Šimonytė nenori leisti jaunimui nuo 16 metų balsuoti savivaldos rinkimuose?Tiesa, R. Kuodis metė dar vieną „geležinį” argumentą, esą 16 metų – skardis, nuo kurio risdamiesi tuoj turėsime leisti ir darželinukams balsuoti. Niekaip nesuprantu, kodėl prieš „popsą” vis stojantis piestu I. Šimonytės patarėjas savo argumentavime naudoja logines klaidas (non-sequitur). Juk siūlymas leisti balsuoti nuo 16 metų savivaldos rinkimuose niekaip nesuponuoja, kad kažkas nori balsavimo kartelę nuleisti dar žemiau.Norėtųsi, kad Vyriausybės atstovai rimtai dalyvautų viešose diskusijose, o ne užsiimtų pigiu populizmu. Kodėl vadinu tai pigiu populizmu? Kadangi tokia Vyriausybės atstovo pozicija rodo, jog jaunų žmonių ši nelaiko adekvačiais, racionaliai mąstančiais piliečiais. Išties, tokie pasisakymai tiesiog dvokia tamsuolišku požiūriu į jaunimo vaidmenį demokratijoje. „Ką tie pypliai supranta?” – maždaug taip Vyriausybė šiandien komunikuoja apie leidimą balsuoti nuo 16 metų.Susidaro vaizdas, kad mūsų politikos lyderiai pamiršo, nuo kokių ydų labiausiai kenčia Lietuvos demokratinė sistema. Ogi kenčiame nuo to, kad rinkėjai mūsų šalyje nuolat pasiduoda vado kultui bei vienadieniam populizmui. Nors ir nesinori to pripažinti, tačiau visi patyliukais suvokiame, kad – jeigu Rolando Pakso judėjimas nebūtų laiku sustabdytas – tikriausiai jau dabar gyventume kaip Vengrija ar Lenkija. Turėtume susitaikyti su viena populistine valdžia, jai pavaldžiomis korumpuotomis institucijomis ir griūvančia teisės viršenybe.Pažvelkite į augančius Igno Vėgėlės reitingus ir atsakykite į klausimą: ar Lietuvai netrūksta žmonių, kurių pasirinkimų neblaško populizmo vėjai? Galbūt mūsų šaliai reikia daugiau žmonių, kurie netiki sąmokslo teorijomis apie masonų virusą, Stambulo konvenciją bei Švabo užsakytą žaliąją politiką?Tikriausiai sutiksite, kad valstybė patiria apčiuopiamą žalą, kai visuomenės dalis, daranti racionalius politinius pasirinkimus, nėra tokia jau didelė. Taigi, savo dėmesį turėtume nukreipti į jaunąją kartą, kuri iš tiesų gali šią liūdną realybę pakeisti. Turėtume stengtis, kad jauni žmonės būtų pratinami gilintis į politinius procesus, juose konstruktyviai dalyvauti ir ateiti prie balsadėžių. Dėl šios priežasties, pašaipiai neigiamas Vyriausybės atstovų požiūris į jaunimo nuo 16 metų dalyvavimą savivaldos rinkimuose atrodo tiesiog nerimtai.Vertėtų atsižvelgti į tai, kad – kaip teisingai rašė politologas M. Jastramskis – 16-17 metų laikotarpis yra ypatingai palankus demokratinių įpročių formavimuisi. Kadangi tokio amžiaus žmonės vis dar gyvena saugioje šeimos aplinkoje, jie turi laiko labiau įsigilinti į politinius procesus ir ateiti prie balsadėžių. Šie jaunuoliai vis dar eina į mokyklą, tad jie turi priėjimą prie pilietinio ugdymo pamokų, jiems yra lengviau pasiekti informaciją apie dalyvavimo rinkimuose procedūras. Kitaip tariant, 16-mečiai turi geresnes sąlygas aktyviai dalyvauti rinkimuose nei 18 ar 21 amžiaus žmonės, kurie tik pradeda savarankišką gyvenimą ir gyvena gan nestabiliai. Taigi, jei norime išties pradėti skiepyti demokratinius įpročius nuo jaunystės, 16-17 amžiaus laikotarpis yra būtent tas aukso viduriukas, į kurį valstybei ir reikėtų orientuotis.Jaunimo aktyvumo rinkimuose didinimas padėtų sukurti sistemą, kurioje jaunimo balsas turėtų daugiau svorio. Didžioji dalis sprendimų priimamų savivaldos lygmenyje tiesiogiai įtakoja ir jaunus žmones, tačiau vietos politikai šiandien gali juos tiesiog ignoruoti. Taigi, sukuriamas pragaištingas ratas: jauni žmonės neturi balso teisės, tad politinė sistema marginalizuoja jų problemas, o tada jaunuoliai nemato prasmės nei balsuoti, nei patys įsitraukti į politiką. Būtent dėl šio pragaištingo rato turime situaciją, kuomet tik 5 proc. parlamentarų Europoje yra jaunesni nei 30 metų.Reikia prisiminti ir tai, kad Lietuvos demografinės tendencijos veda prie mažėjančio jaunų žmonių skaičiaus, tad šių žmonių įgalinimas su metais darysis vis svarbesnis